FACTOR KWS
Tobulas pasirinkimas
- RLM7 genas – didesnis atsparumas fomozei ir ankštarų atsidarymui
- Veislė tinkama vidutinei – vėlyvai sėjai
- Ankstyvesnė branda su aukštu derliaus potencialu
Savybės
- Valstybinėje augalininkystės tarnyboje – standartinis hibridas
- Lietuvoje registruota 2015 m
Prekiauja AB „Linas agro“ https://www.linasagro.lt
Factor KWS. Žieminių rapsų hibridinė veislė, sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės įmonėje.
Ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2012–2014 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT skyriuose. Dėl nepalankių žiemojimo sąlygų 2014 m. Plungės ir Utenos AVT skyriuose ‘Factor KWS’ veislės pasėliai žuvo. Tai turėjo neigiamos įtakos derlingumo ir žiemkentiškumo vertinimo rezultatams. Pagal 1–9 balų skalę ‘Factor KWS’ veislės daugiametis žiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 5,4 balo, arba 0,2 balo mažesnis už standartinių veislių (1 balas – pasėlis labai išretėjęs, 9 balai – pasėlis neišretėjęs).
Tyrimo metais sėklų derliaus vidurkis buvo 4,79 t/ha, arba 12,4 proc. didesnis, palyginti su standartinių veislių derliaus vidurkiu. Didžiausias – 6,73 t/ha – derlius gautas 2013 m. Kauno AVT skyriuje.
Sėklos vidutinio stambumo, vidutinio aliejingumo. Vidutinė 1000 sėklų masė – 5,07 g (esant 8,5 proc. standartiniam drėgniui). Sėklose vidutiniškai randama 47,8 proc. aliejaus, mažiau kaip 0,1 proc. eruko rūgšties ir 12 μmol/g gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė ‘Factor KWS’ priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki 18 μmol/g gliukozinolatų).
Veislė vidutinio vėlyvumo, augalai vidutinio aukščio. Vidutinis vegetacijos laikas – 202 dienos, augalai vidutiniškai užauga 141 cm. Pagal 1–9 balų skalę atsparumas išgulimui ir sėklų išbyrėjimas iš ankštarų įvertinti 8,7 balo (1 balas – labai blogas atsparumas, 9 – labai geras atsparumas).
Tyrimo metais ‘Factor KWS’ veislės rapsus pažeidė šios ligos: juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae), fomozė (Phoma lingam), pilkasis puvinys (Botrytis cinerea) ir baltasis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum).
Kauno AVT skyriuje fungicidais neapdorotuose bandymų plotuose juodosios dėmėtligės ir fomozės sukėlėjų pažeidimas įvertintas 2012 m. 8 balais, 2013 m. juodosios dėmėtligės – 7 balais, pilkojo puvinio – 6 balais, 2014 m. juodosios dėmėtligės ir baltojo puvinio – 8 balais. Utenos AVT skyriuje 2012 m. juodosios dėmėtligės sukėlėjų pažeidimas siekia 7 balus, fomozės – 5 balus, baltojo puvinio – 8 balus visuose bandymo plotuose. Plungės AVT skyriuje 2013 m. labiausiai pasireiškė fomozė (8 balai) (1 balas – 95–100 proc. augalų pažeista, 9 – 0–5 proc. augalų pažeista). 2012 m. Plungės ir 2013 m. Utenos AVT skyriuose ligų pasireiškimas nežymus.