Ūkininkai reikalauja veislių, kurios efektyviai naudotų azotą bei duotų stabilų derlių net tada, kai tręšimas – minimalus. Todėl KWS išvedė kukurūzų veisles, kurios išlieka produktyvios net ir tada, kai dirvoje yra nedaug azoto. Tačiau tokios, efektyviai azotą naudojančios veislės turėtų gerai augti ne tik tuomet, kai trūksta maisto medžiagų, bet ir tuomet, kai dirvoje yra įvairūs azoto kiekiai.
Kad pasiektų šiuos tikslus, mūsų selekcininkai stebi natūralias efektyvaus azoto įsisavinimo variacijas ir tiria genetinę „konstrukciją“ tų kukurūzų augalų, kurie gerai dera net ir esant minimaliam tręšimui. Šie tyrimai parodė, kad efektyvaus azoto panaudojimo negalima pasiekti paprastu „makiažu“. Tai yra pakankamai kompleksiška charakteristika, kuriai įtakos turi daugelis DNR sekcijų.
Todėl papildomų tyrimų metu mes bandome nustatyti, kurie DNR genai ar jos dalys turi įtakos šiai savybei. Su tokiomis žiniomis selekcininkai galėtų tiksliau vykdyti medžiagos atranką, taip pagerindami azoto įsisavinimą kukurūzų augaluose.